Fęrsluflokkur: Lķknardrįp (evžanasķa)

Ķ staš RŚV-įróšurs fyrir drįpum aldrašra ęttu menn aš lesa žetta

Einstaklega einhliša įróšur fyrir lķknar­drįpum var fluttur ķ Kast­ljósi ķ liš­inni viku, dęmi­geršur fyrir siš­ferš­is-upp­lausn­ar­hyggju og frökk hlut­leysis­brot žar į bę. En hér er góš grein: Meira um lķknar­morš, eftir Jón Rafn Jóhanns­son korta­geršarmann.


Ólķklegt aš meirihluti Ķslendinga vilji lķknardrįp ķ reynd

(1) Lķknardrįp žykir EKKI sjįlfsagt almennt ķ Evrópu. Hugsiš til žess – ennfremur til hins,

(2) aš sišferšis-umręša um žetta mįl hefur nįnast ekki fariš hér fram. Žvķ mį bśast viš, aš menn svari spurningum hér gjarnan aš óathugušu mįli. Og komum žį aš spurningunni ķ skošanakönnun Sišmenntar: 

  • Spurt var: „Ertu hlynntur žvķ aš einstaklingur geti fengiš ašstoš viš aš binda enda į lķf sitt ef hann er haldinn ólęknandi sjśkdómi (lķknandi dauši)?“

Mörgum er kunnugt um lķknardeild Landspķtalans ķ Kópavogi og gott starf žar. Einmitt žar er hęgt aš tala um „lķknandi dauša“ – lķkn umhyggju og hęfilegra verkjalyfja og góšrar ašstöšu fyrir elskandi ašstandendur aš vera meš į žessari leiš, hvort sem hśn tekur vikur, mįnuši eša misseri.

(3) En žetta er EKKI žaš, sem įtt er viš meš EUTHANASIA. Žar er įtt viš DRĮP : aš lęknum sé gefiš nżtt hlutverk sem žeir hafa ekki haft allt frį Hippókratesareišnum ķ fornöld og alžjóšlegum eišstaf lękna frį 1948, ž.e.a.s. žaš hlutverk aš DEYŠA į virkan hįtt hinn sjśka. Og žetta er EKKI eiginlegt hlutverk lękna og hjśkrunarfólks og óešlilegt aš ętlast til žess af žeim, žótt „skyldan“ yrši bśin til meš lagasetningu. 
Lķkast til hefur oršalag spurningarinnar haft žau įhrif į hina spuršu, aš mun fleiri sögšu jį en ella. Hefši veriš spurt: „Ertu hlynntur žvķ aš einstaklingur fįi ašstoš viš aš taka lķf sitt ef hann er haldinn ólęknandi sjśkdómi (lķknardrįp)?“ hefši nišurstašan veriš mjög ólķk žvķ sem kom śt śr spurningu Sišmenntar. 

Mjög lķklegt er, aš margir hafi haft lķknarmešferšna ķ Kópavogsdeild Lsp. ķ huga, žegar žeir sögšu sitt "jį" viš spurningunni! En žaš svar žeirra hefur žį alls ekki fališ ķ sér žį umbyltingu į žessu mįli, sem tillögugerš hinna róttęku mišar aš ķ reynd.

(4) Takiš lķka eftir, aš sum "jįkvęš" svör viš spurningunni, sem fram hafa komiš, viršast bęši gefa ķ skyn, aš fljótt yrši fariš aš skoša svona lagaheimild sem rśma, gefandi gręnt ljós į „lķknardauša“ bara sem almenn mannréttindi, ekki endilega hįš žvķ, aš menn séu žį žegar haldnir ólęknandi og jafnvel kvalafullum sjśkdómi. Erfitt yrši aš setja žarna mörk – og lķfsverndarsinnašir lęknar settir ķ erfiša ašstöšu. 

Ennfremur mį benda į žessar tvęr mögulegar afleišingar slķkrar löggjafar:
A) Žrżstingur eykst į aldraša og sjśklinga aš lįta gera žetta, bęši utan frį og innan frį žeim sjįlfum, žegar žeir sjį, aš żmsir af sömu kynslóš, nįgrannar og vinir, hafa fariš žessa leiš, ekki viljaš „vera byrši į fjölskyldunni“ o.s.frv., og žessi afstaša į bak viš beišni sjśuklings um svona ašgerš (lyfjagjöf, sprautu, pillu) er ekkert endilega lįtin žį uppi ķ oršum, enda er margt aldraš fólk stolt. –– Utan frį getur žrżstingur komiš frį ęttingjum į sjśklinginn og/eša lękni. Mótķfin aš baki geta žį ķ sumum tilfellum veriš önnur og meiri en einber mešaumkun og vęntumžykja, t.d. žreyta og tķmaleysi viš aš annast sjśkling, jafnvel svo ómerkilegt mótķf sem įsókn eftir skjótteknum arfi. Žetta FELST reyndar EKKI ķ lķknardrįpi, en žau er hęgt aš MISNOTA til slķks.

B) Almenn gengisfelling lķfsins og lķfsréttarins. Fari lęknar vķsvitandi og viljandi aš taka fólk af lķfi –– og nįnast komnir meš dómaravald til samvinnu viš ašra um slķkt –– žį mun žaš ekki hękka viršingu og efla vitundina um lķfsgildin og lķfsrétt sjśkra og fatlašra, sķzt į mešal illa geršra manna, sem hrifsa fegins hendi žaš sem žeir sjį sem réttlętingu fyrir ķhlutun sinni um lķfsrétt annarra. Tilfellum žess, aš fólk ķ hjśkrunarstéttum grķpi til slķkra athafna aš eigin frumkvęši, eins og til munu dęmi um erlendis, jafnvel gagnvart mörgum, gęti žį fariš fjölgandi. 
Žvert gegn öllu žessu ber aš gęta žess, aš lķf aldrašra getur veriš bęši fagurt og gefandi, og žessa vķdd tilverunnar, nęrveru afa og amma, eiga börnin okkar ekki aš fara į mis viš.

Lokaįbendingin hér er svo sś, aš hafi hinir ašspuršu vitaš, aš Sišmennt stóš į bak viš žessa könnun, žį er allt eins lķklegt, aš żmsir trśašir hafi ekki viljaš lįta žann hlutdręga félagsskap „spyrja mig śt śr“ eša „hnżsast ķ mķna trś“! –– Žvķ vantar, aš upplżst verši nś, hve margir hafi neitaš aš taka žįtt ķ könnun žessari. Og svo žarf aš bera saman viš eldri kannanir og višhorf fólks erlendis, žar sem umręšan var komin į hęrra plan en hjį okkur.

Grein žessi, frį 14.1. 2016, er endurbirt hér aš gefnu tilefni, sbr. HÉR!


Byrjaš aš vinna gegn lķfsrétti og lķfsgęšum aldrašra

Fregnir berast af žvķ, aš til standi aš stofna félag til aš "hjįlpa" fólki til aš deyja, sambęrilegt viš Exit erlendis. Er byrjaš aš agitera fyrir žvķ mįli, t.d. ķ vištali viš Ingrid Kuhlmann į Śtvarpi Sögu ķ morgun.

Undirritašur fekk hringingu ķ dag frį konu sem hlustaš hafši į žaš vištal hennar og blöskraš hve langt var žar gengiš, nįnast įn andmęla žįttarstjórnanda, Markśsar Žórhallssonar.

Ingrid lżsti žvķ ķ žęttinum hvernig notašar vęru tvęr sprautur viš aš aflķfa fólk: önnur vöšvaslakandi, en hin til aš stöšva hjartaš. Er žetta ķ raun sama ašferšin og notuš er ķ żmsum bandarķskum fangelsum į daušadęmda.

Ingrid mun hafa veriš "rosalega klók ķ oršavali", en žaš vęri "bara lęvķsi ķ henni," kvaš sś, sem hringdi ķ mig, og žótti henni žetta minna mest į aftöku. Samt vęri žaš svo, aš nś žekkist žaš jafnvel hér ķ heilbrigšiskerfinu, aš žar freistist fólk til žessa (žvert gegn lögum); "jį, viš gerum žetta lķka," hafši sķšarnefnda konan eftir hjśkrunarfręšingi ķslenzkum.

Hér er veriš aš stefna śt ķ ófęru, og enn er žaš svo, eins og Ingrid Kuhlmann varš aš višurkenna, aš mikill meirihluti lękna er andvķgur žessu, enda gengur žetta ķ berhögg viš žaš hlutverk lękna, stašfest ķ lęknaeišum allt frį Hippókratesi, aš hjįlpa lķfinu, aš lękna, ekki deyša.

Dęmi eru žess frį aftökum glępamanna ķ Bandarķkjunum, aš daušasprautan hafi ekki virkaš, hjarta viškomandi veriš nóg sterkt til aš žola sprautuna. Žetta sama getur gerzt hér. En önnur atvik žessu tengd eru meira en nógu alvarleg. Žessi "valkostur", sem Ingrid męlti meš, getur aušveldlega fengiš gamalt og einmana fólk til aš finnast žaš einskis virši lengur - aš śr žvķ aš konan ķ nęsta sjśkrarśmi eša karlinn ķ nęsta hśsi hafi vališ žessa leiš ķ staš žess "aš vera byrši į börnunum sķnum" o.s.frv. (jafnvel įn žess aš vita nógu vel af žvķ, hve mikils žau meta viškomandi eša hvernig žau tękju daušafregninni) - og žį gerist stutt ķ athöfnina, en er ķ raun ekki val til frelsis, heldur flótta.

Žessi leiš er ennfremur ķ andstöšu viš kristna trś; okkur leyfist ekki aš taka okkar eigiš lķf né aš fį ašra til aš deyša okkur. Eina tilfelli slķks óbeins sjįlfsvķgs er žegar menn fórna lķfi sķnu til bjargar öšrum. En viš ęttum ekkert aš gera til aš aušvelda fólki aš gefast upp ķ lķfinu og enn sķšur til aš skapa žaš andrśmsloft ķ heilbrigšisgeiranum, aš til sé lķf, sem ekki sé žess vert aš lifa žvķ, eins og fyrirrennarar nazista voru farnir aš ręša strax į 3. įratug lišinnar aldar (lebensunwertiges Leben) og leiddi af sér hryllileg fjöldamorš ķ Žrišja rķki Hitlers, fyrst į žżzkum sjśklingum, lömušum, gešveikum o.s.frv. (um 50.000 slķkra), en aš lokum į Gyšingum.

Mönnum er velkomiš aš hafa samband hér eša viš undirritašan beint, ķ sķma 616-9070 (sem allra fyrst!), žeim sem vilja taka žįtt ķ aš reyna aš tala žennan hóp įhugamanna um žetta mįlefni ofan af fyrirętlunu sķnum. 

Jón Valur Jensson.

Įstęša er til aš minna hér į žessi orš į höfundarsķšu žessa Lķfsréttarbloggs:

... Hér veršur fjallaš um öll žessi mįl og ekki ašeins fóstursins, hins varnarlausasta af öllum, heldur einnig lķfsvernd manna ķ vķšari skilningi, m.a. um svokölluš lķknardrįp aldrašra, deyšingu fęddra barna, mismunun gagnvart fötlušum o.fl., en auk nżrra greina um slķkt og bloggs viš fréttir af žessum vettvangi verša endurbirtar hér żmsar greinar śr lķfsverndarbarįttu fyrri įratuga, ekki sķzt um og eftir 1973 (fósturdeyšingalögin voru samžykkt į Alžingi 1975) og fram yfir 1990 og raunar lengur. Allt lķfsverndarsinnaš framlag til vefsķšunnar veršur vel žegiš, einkum greinar eša pistlar, fręšandi ešlis eša hvetjandi.


Evrópužingiš hafnaši lķknardrįpi

Żmsir róttękir, m.a. sumir ESB-sinnar, vilja lögleiša lķknardrįp. Ętli žeir hafi lesiš žessa frétt: 

Pįfagaršur glešst yfir žvķ aš Evrópužingiš hafnaši lķknardrįpi

Pįfastóll glešst yfir nżlegri samžykkt Evrópužingsins sem vill lįta banna lķknardrįp. "Lķknardrįp ķ žeim skilningi aš ķ žvķ felist aš viljandi sé bundinn endi į lķf persónu sem er öšrum hįš, annašhvort meš verknaši eša athafnaleysi, viškomandi til heilla, aš žvķ er sagt er, veršur alltaf aš vera óleyfilegt," segir ķ samžykktinni.

Aldo Giordano, fastur įheyrnarfulltrśi Pįfastóls hjį Evrópurįšinu ķ Strassburg, lagši įherslu į mikilvęgi žessarar įkvöršunar ķ vištali viš śtvarp Vatķkansins. Lķfiš ręšur alltaf ķ vafatilfellum. Žessi įkvöršun Evrópužingsins endurspeglar ķ grundvallaratrišum aldalanga reynslu, "lögmįl sögu okkar," sagši fulltrśi Pįfastóls. Hann sagšist vona aš žessi höfnun lķknardrįps hjį Evrópužinginu "verši einnig grundvallarvišmiš ķ lagatślkun Mannréttindadómstóls Evrópu". Giordano lķur svo į aš žarna sé um menningarlegan vendipunkt aš ręša ķ įlfunni.

Kažólska kirkjublašiš, marz/aprķl 2012. (Ekki eftir mig, JVJ.)


Ólķklegt aš meirihluti Ķslendinga vilji lķknardrįp ķ reynd

(1) Lķknardrįp žykir EKKI sjįlfsagt almennt ķ Evrópu. Hugsiš til žess – ennfremur til hins, (2) aš sišferšis-umręša um žetta mįl hefur nįnast ekki fariš hér fram. Žvķ mį bśast viš, aš menn svari spurningum hér gjarnan aš óathugušu mįli. Og komum žį aš spurningunni ķ skošanakönnun Sišmenntar: 

  • Spurt var: „Ertu hlynntur žvķ aš einstaklingur geti fengiš ašstoš viš aš binda enda į lķf sitt ef hann er haldinn ólęknandi sjśkdómi (lķknandi dauši)?“

Mörgum er kunnugt um lķknardeild Landspķtalans ķ Kópavogi og gott starf žar. Einmitt žar er hęgt aš tala um „lķknandi dauša“ – lķkn umhyggju og hęfilegra verkjalyfja og góšrar ašstöšu fyrir elskandi ašstandendur aš vera meš į žessari leiš, hvort sem hśn tekur vikur, mįnuši eša misseri.

(3) En žetta er EKKI žaš, sem įtt er viš meš EUTHANASIA. Žar er įtt viš DRĮP : aš lęknum sé gefiš nżtt hlutverk sem žeir hafa ekki haft allt frį Hippókratesareišnum ķ fornöld og alžjóšlegum eišstaf lękna frį 1948, ž.e.a.s. žaš hlutverk aš DEYŠA į virkan hįtt hinn sjśka. Og žetta er EKKI eiginlegt hlutverk lękna og hjśkrunarfólks og óešlilegt aš ętlast til žess af žeim, žótt „skyldan“ yrši bśin til meš lagasetningu. 
Lķkast til hefur oršalag spurningarinnar haft žau įhrif į hina spuršu, aš mun fleiri sögšu jį en ella. Hefši veriš spurt: „Ertu hlynntur žvķ aš einstaklingur fįi ašstoš viš aš taka lķf sitt ef hann er haldinn ólęknandi sjśkdómi (lķknardrįp)?“ hefši nišurstašan veriš mjög ólķk žvķ sem kom śt śr spurningu Sišmenntar. 

Mjög lķklegt er, aš margir hafi haft lķknarmešferšna ķ Kópavogsdeild Lsp. ķ huga, žegar žeir sögšu sitt "jį" viš spurningunni! En žaš svar žeirra hefur žį alls ekki fališ ķ sér žį umbyltingu į žessu mįli, sem tillögugerš hinna róttęku mišar aš ķ reynd.

(4) Takiš lķka eftir, aš sum "jįkvęš" svör viš spurningunni, sem fram hafa komiš, viršast bęši gefa ķ skyn, aš fljótt yrši fariš aš skoša svona lagaheimild sem rśma, gefandi gręnt ljós į „lķknardauša“ bara sem almenn mannréttindi, ekki endilega hįš žvķ, aš menn séu žį žegar haldnir ólęknandi og jafnvel kvalafullum sjśkdómi. Erfitt yrši aš setja žarna mörk – og lķfsverndarsinnašir lęknar settir ķ erfiša ašstöšu. 

Ennfremur mį benda į žessar tvęr mögulegar afleišingar slķkrar löggjafar:
A) Žrżstingur eykst į aldraša og sjśklinga aš lįta gera žetta, bęši utan frį og innan frį žeim sjįlfum, žegar žeir sjį, aš żmsir af sömu kynslóš, nįgrannar og vinir, hafa fariš žessa leiš, ekki viljaš „vera byrši į fjölskyldunni“ o.s.frv., og žessi afstaša į bak viš beišni sjśuklings um svona ašgerš (lyfjagjöf, sprautu, pillu) er ekkert endilega lįtin žį uppi ķ oršum, enda er margt aldraš fólk stolt. –– Utan frį getur žrżstingur komiš frį ęttingjum į sjśklinginn og/eša lękni. Mótķfin aš baki geta žį ķ sumum tilfellum veriš önnur og meiri en einber mešaumkun og vęntumžykja, t.d. žreyta og tķmaleysi viš aš annast sjśkling, jafnvel svo ómerkilegt mótķf sem įsókn eftir skjótteknum arfi. Žetta FELST reyndar EKKI ķ lķknardrįpi, en žau er hęgt aš MISNOTA til slķks.

B) Almenn gengisfelling lķfsins og lķfsréttarins. Fari lęknar vķsvitandi og viljandi aš taka fólk af lķfi –– og nįnast komnir meš dómaravald til samvinnu viš ašra um slķkt –– žį mun žaš ekki hękka viršingu og efla vitundina um lķfsgildin og lķfsrétt sjśkra og fatlašra, sķzt į mešal illa geršra manna, sem hrifsa fegins hendi žaš sem žeir sjį sem réttlętingu fyrir ķhlutun sinni um lķfsrétt annarra. Tilfellum žess, aš fólk ķ hjśkrunarstéttum grķpi til slķkra athafna aš eigin frumkvęši, eins og til munu dęmi um erlendis, jafnvel gagnvart mörgum, gęti žį fariš fjölgandi. 
Žvert gegn öllu žessu ber aš gęta žess, aš lķf aldrašra getur veriš bęši fagurt og gefandi, og žessa vķdd tilverunnar, nęrveru afa og amma, eiga börnin okkar ekki aš fara į mis viš.

Lokaįbendingin hér er svo sś, aš hafi hinir ašspuršu vitaš, aš Sišmennt stóš į bak viš žessa könnun, žį er allt eins lķklegt, aš żmsir trśašir hafi ekki viljaš lįta žann hlutdręga félagsskap „spyrja mig śt śr“ eša „hnżsast ķ mķna trś“! –– Žvķ vantar, aš upplżst verši nś, hve margir hafi neitaš aš taka žįtt ķ könnun žessari. Og svo žarf aš bera saman viš eldri kannanir og višhorf fólks erlendis, žar sem umręšan var komin į hęrra plan en hjį okkur.


mbl.is Mikill meirihluti hlynntur lķknandi dauša
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

LĶFSFJANDSAMLEGI FLOKKURINN

Nś hefur landsfundur samžykkt "aš Sjįlf­stęšis­flokk­ur­inn vilji auka for­ręši kvenna yfir eig­in lķk­ama og heim­ila stašgöngu­męšrun į žeim grund­velli." Įn efa er hér vķsaš til meints "réttar" kvenna yfir burši sķnum, žar meš til fósturdeyšinga, "réttar" sem žó er ekki beinlķnis tekinn fram ķ ólögunum nr.25/1975 (heldur mišaš žar viš meintar mįlefnalegar indicationir eša įstęšur sem hįšar eru mati tveggja lękna eša lęknis og félagsrįšgjafa), enda hafši Alžingi žį vķsaš frį tillögu kommśnistans heitins, Magnśsar Kjartanssonar, um "fóstureyšingu aš ósk konu".

Stefnan er nś stašfest. Hśn er žvert gegn kristnu sišferši. Žaš er ekki aš undra, aš Kristinn Įsgrķmsson, forstöšumašur Fķladelfķu ķ Keflavķk, mašur sem hefur stutt žennan Sjįlfstęšisflokk, skuli rita nś: "Ég tel aš žaš sé kominn tķmi į nżtt stjórnmįlafl ķ žessu landi. Žaš sem einu sinni var sjįlfstęšis­flokkur viršist žvķ mišur ekki vera žaš lengur."

Jį, nś er sjįlfur Sjįlfstęšisflokkurinn oršinn princķp-mótašur fjandaflokkur hins ófędda barns! Undirritašur, sem rekiš hefur upplżsingažjónustuna Lķfsrétt frį 1987, tilheyrši um 37 įra skeiš žeim flokki - eins og žingmennirnir Žorvaldur Garšar Kristjįnsson, Salóme Žorkelsdóttir, Egill Jónsson į Seljavöllum, Įrni Johnsen, Pįlmi Jónsson og Lįrus Jónsson, sem og Sveinn Björnsson skókaupmašur (heišursfélagi Varšar), sem allir voru lķfsverndarsinnar og vildu hnekkja fósturdeyšinga-ólögunum frį 1975, ž.e.a.s. takmarka skašann af žeim verulega. 

Ég sagši mig svo śr flokknum vegna Icesave-mįlsins ķ įgśstlok 2009 (um įstęšur žess, sjį hér). En nżjasta öfugžróun flokksins į žessum landsfundi, sem lauk meš įlyktunum hans ķ gęr, veldur mér bęši sorg og eftirsjį, enda er žarna gengiš firnalangt gegn kristnu sišferši og gömlum grunni flokksins og ekki ašeins ķ ofangreindu, heldur mörgu öšru, m.a. meš tillögu um aš opna į lķknardrįp.

En um leiš gera žessir atburšir mig enn stašfastari ķ žeim įsetningi aš vinna aš stofnun sišręns flokks og kristilegs, eins og viš höfum raunar stefnt aš um įtta įra skeiš, gott fólk śr żmsum trśfélögum, ķ Kristnum stjórnmįlasamtökum, en hér skal žaš ķtrekaš, aš viš erum opin fyrir hvers kyns regn­hlķfar­samtökum eša flokksmyndun ķ žessa įtt įn žess aš setja okkar samtök eša okkur sjįlf žar efst į blaš.

En Sjįlfstęšisflokkurinn hefur ekkert žaš gert į fundi sķnum um helgina, sem latt getur kristna menn, fylgjendur góšra sišagilda og trśar, frį žvķ aš žaš megi meš žeirra hjįlp gerast hér, sem gerzt hefur į öllum Noršurlöndunum og ķ flestum löndum Evrópu (og miklu vķšar), aš kristinn flokkur lętur sig varša žjóšmįlin meš framboši og starfi į stjórnmįlavettvangi rķkis og sveitarfélaga.

Megi žaš verša aš veruleika meš Gušs hjįlp og góšra manna og ekki sķzt til blessunar fyrir ófędd börn og komandi kynslóšir.

Jón Valur Jensson.


mbl.is Sjįlfstęšismenn vilja heimila stašgöngumęšrun og lķknardrįp
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Fyrir žęr og žį sem hefur gengiš illa aš skilja ...

Góšur og vökull samherji ķ lķfsréttarmįlum sendi inn žessa talandi mynd į Facebókar-vefslóš undirritašs, sem fjallaš hafši um rök žeirra mįla (sbr. sķšustu fęrslu hér):

 


Um bloggiš

Lífsréttur

Höfundur

Lífsréttur
Lífsréttur

Information service about life issues – upplýsingaþjónusta um lífsverndarmál lifsrettur@yahoo.com - sjá nánar á höfundarsíðu (an English summary too). +netfang/e-mail: jvjensson@gmail.com

Jślķ 2017
S M Ž M F F L
            1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 31          

Nżjustu myndir

  • ..._13_1299472
  • 1178324855adb16
  • IMG_0734
  • 11739650 10205367658365521 962682710 n
  • prolife7

Heimsóknir

Flettingar

  • Ķ dag (22.7.): 0
  • Sl. sólarhring: 0
  • Sl. viku: 49
  • Frį upphafi: 23138

Annaš

  • Innlit ķ dag: 0
  • Innlit sl. viku: 30
  • Gestir ķ dag: 0
  • IP-tölur ķ dag: 0

Uppfęrt į 3 mķn. fresti.
Skżringar

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband